Nuotrauka – Bastytė photography
Kai pradėjau organizuoti susitikimus tėvams su mažyliais iki dvejų metų “Teatras kūdikiams”, aiškiai deklaravau, kad tai – užsiėmimai tėvams, o su vaikais juos kviečiau ateiti tik todėl, kad paprastai tokio amžiaus pipiro nelabai yra kur palikti. Bet stebėdama mažylius ir klausydamasi jų mamų bei tėčių grįžtamojo ryšio, pastebėjau, kad ir tokio amžiaus vaikai laimi, pabūdami tarp bendraamžių bei turėdami galimybę mokytis – tiek vieni iš kitų, tiek iš mokytojo. Nuo praėjusio rudens išbandžiusi “Mažylių teatrą ir judesį” – kurių lankytojais visų pirma laikiau pačius vaikus, supratau, kad sutelkti tokio ankstyvo amžiaus mažylius, rasti tai, kas juos “veža”, iš tiesų įmanoma – tada mano pačios skepticizmas apie itin ankstyvą ugdymą prigeso.
Savo pastebėjimus suguldžiau į aštuonias priežastis, kodėl verta rinktis ugdomąją veiklą su vaiku iki dvejų metų.
1. Pabėgimas nuo rutinos.
Užsisukusios kasdienybėje su mažu vaiku, mamos (ir tėčiai – jei pasirenka tėvystės atostogas) nusprendžia kur nors reguliariai išeiti tam, kad pačios (patys) prasivėdintų. Ne kartą pasidalinimuose girdėjau, kad ta diena, kai vyksta užsiėmimai, tampa švente, kad užsiėmimų dienos yra laukiamiausios savaitėje. Kad grįžus namo, norisi kalnus nuversti, rutina einasi lengviau, nuotaika smagesnė bei kantrybės rezervai būna didesni.
2. Bendrystė su kitais tėvais.
Buvimas su vaiku – tikrai varginantis 24 valandų darbas. Todėl suprasti, kad ir kiti vaikai nemiega, užsispyrusiai nenori rengtis, yra vyturiai ar kaip tik pelėdžiukai, svarbu kiekvienai mamai ir tėčiui. Prieš ir po kiekvieno susitikimo su tėvais aptariamos temos dažniausiai yra jų kasdienybės pasidalinimai, leidžiantys suprasti – visų mamų ir tėčių klausimai, nerimas ir širdagraužis sukasi apie panašius dalykus.
3. Vaiko socializacija.
Socializuotis vienas be tėvų vaikas dažniausiai pasiruošęs apie trečiuosius metus, tačiau pabūti su kitais mažyliais, kai šalia yra mamos, tėčio ar net auklės – žmogaus, su kuriuos vaikas turi prieraišų ryšį – glėbys, yra smagu ir naudinga. Užsiėmimuose kai kurie tik smalsiai stebi aplinkinius, kiti – aktyviai ieško kontaktų – tiek su suaugusiaisais, tiek su vaikais. Kai kurie susiranda simpatijas, kai kurie aiškiai demostruoja savo temperamentą, kai kurie – mielai dalinasi viskuo, o kiti – nori turėti viską. Ir tai stebėdami, tėvai taip pat gali daug sužinoti apie savo vaikus, pamatyti juos ir kitomis aplinkybėmis, neįprastoje jiems aplinkoje.
4. Susipažinimas su įvairiomis kūrybos formomis.
Viena svarbi sąlyga vaiko kūrybiškumui augti yra jo žinios ir patirtis. Todėl įvairūs būreliai – galimybė supažindinti vaiką su įvairiomis meno formomis. Žinoma, aktyvus susipažinimas paprastai vyksta vėlesniame amžiuje, tačiau vaikutis iki dvejų metų irgi dažnai reiškia savo jausmus, susižavėjimą – muzika, daina, šokiu, galimybe išbandyti įvairias dailės priemones. Neneigiu, kad visa tai galima išbandyti ir namuose ir labai raginu to nepamiršti, tačiau pati esu patyrusi, kaip rutina iš mūsų atima džiaugsmą kurti kasdien, todėl bet kokia meninė veikla už namų ribų dažnai yra didesnis stimulas pažinti naujus dalykus – tiek tėvams, tiek vaikui.
5. Vaikas mokosi.
Nors pati ypatingai skeptiška buvau apie tai, ką vaikas iki dvejų metų gali išmokti – ypatingai dėl to, kad ankstyvo amžiaus vaikai retai rodo grįžtamąjį ryšį – dažnas dar nekalba arba daro tai savo kalba, kitas, atrodo, visą užsiėmimą net nesidomi tuo, ką siūlo mokytojas. Tačiau šią nuostatą sugriovė patys mažyliai. Yra tokių, kurie jau užsiėmimo metu demomstruoja žinojimą, kas vyks toliau – judesiu, šūktelėjimu, veido išraiška – priklausomai nuo to, kas laukia – eilėraštyje, dainelėje, pasakoje, žaidime. O kiek pasakojimų girdžiu apie tokius, kurie užsiėmime lyg ir nesidomi, tačiau namie viską kartoja kartu su tėvais. Nuostabu, kad mažyliai išmoksta bei laikosi ir grupės taisyklių – aišku, tam reikia laiko, o kartais – ir tinkamos nuotaikos.
6. Mokosi mamos, tėčiai, seneliai, auklės.
Bet kuris ugdymo specialistas, kaupdamas patirtį, išbando ir atranda įvairių būdų susikalbėti su vaikais – kokio amžiaus jie bebūtų. Todėl būrelyje su vaiku suaugusysis ne tik mokosi kokrečios srities dalykų – dainelių, ratelių, pasakų, piešimo būdų, šokių – tačiau stebėdamas ugdytoją ir pats įgyja naujų įžvalgų, kaip dorotis su kasdienybėje kylančiomis situacijomis. Nuostabiausia, kad dalyvaujantys suaugusieji, tarkim, mamos, parneša savo patirtį į šeimą ir iš jų jau mokosi kiti suaugusieji. Ne kartą girdėjau mamas sakant, kad tėčiai prašo juos pamokyti pirštukų žaidimų ar pasakėlių, kad jie turėtų slaptų ginklų susitarti su mažyliais.
7. Tėvai patiki savo kūrybiškumu.
Kol augini vaikus, reikia išnaudoti šį laiką ir savo kūrybiškumo sustiprinimui. Vaikai – tarsi bilietas į kitokį pasaulį, kur gali nebijoti būti juokingu, atrodyti kvailai ar per drąsiai. Jie į mus žiūri susižavėjusiu žvilgsniu (paprastai – iki paauglystės), todėl ką bepadarytume, sulauksime padrąsinimo – jei ne žodžiais, tai juoku ar prašymu dar ir dar pakartoti. Jei vis tik namie nekyla noras kvailioti, būrelyje – stebint mokytojus, matant, kaip vaikus veikia paprasti dalykai, kaip jie virsta stebuklingais tik todėl, kad mokytojas nebijo būti juokingu, tėvai taip pat įgyja drąsos bandyti ir palaipsniui patiki savo kūrybiškumu ir kad jie taip pat gali.
8. Kokybiškas laikas su vaiku.
Jei atvirai, man pačiai kliūna šis terminas, tačiau bent koks būrelis gali tapti paskatinimu tėvams leisti laiką su vaiku – tu ateini tarsi į darbą ir nori nenori tą pusvalandį ar valandą turi pats būti įsitraukęs. Mažyliai iki dvejų metų veikia mėgdžiodami, todėl ugdomojoje veikloje paprastai tėvai prašomi visų pirma veikti patys ir lukterėti, kol jų vaikutis įsidrąsins ir ims kartoti. O tai – ir galimybė mūsų vaikams pamatyti mus kitokius – ne besirūpinančius jų poreikiais, o kuriančius, dainuojančius, vaidinančius, kartais gal keistus ir juokingus. Beje, tokios “terapijos” reikia ir didesniems vaikams – net ir paaugliams – kai jie tėvus gali pamatyti kitoje nei kasdienybės šviesoje.
Vis tik be išvardintų privalumų, yra ir keletas “ne” ankstyviems užsiėmimams – kviečiu įsivertinti, kiek jie gali būti aktualūs jūsų šeimai ir renkantis veiklas, pagalvoti, ar turėsite naudą ar vis tik – daugiau galvos skausmo:
1. Ligos.
Bet koks susidūrimas su kitais vaikais ir suaugusiaisias didina ligų riziką – jei labai nenorite ir bijote kontaktų, geriau idėjų ir įkvėpimo ugdymui ieškoti kitur – internete, knygose, žurnaluose.
2. Smarkus vaiko temperamentas.
Kartas tėvams atrodo, kad jų mažylis labai smarkus ir renkasi neiti į kolektyvą, kad jų vaikas neskriaustų kitų. Tačiau nepamirškite, kad paprastai tokiuose užsiėmimuose yra ir mokytojas, ir kitų vaikų tėvai, todėl pažinus smarkuolį, paprastai yra visos galimybės maksimaliai apsaugoti aplinkinius – nors neneigsiu, būna visko.
3. Tėvų netikėjimas nauda.
Jei patys tėvai netiki tokių užsiėmimų nauda, geriau palaukti vėlesnio vaiko amžiaus, nes pakeisti tėvų lūkestį mokytojui gali būti sunku. Tokiu atveju, vėlgi rekomenduoju praplėsti veiklų su vaiku ratą namie.
4. Nedžiugina vaiko.
Kartais susiklosto situacija, kad užsiėmimai neteikia vaikui džiaugsmo – jis verkia, prašosi išeiti, neįsitraukia į veiklas ir griežtai prieštarauja jungtis – net tada, kai, atrodo, tuėrtų būti apsipratęs su aplinka, mokytoju ir bendraamžiais – tokiu atveju nauda taip pat abejotina ir geriau išlaukti, kol vaikas paaugs ir bent jau nesipriešins. Pradėti – niekada nevėlu.
5. Kai būreliai pavirsta darbu.
Rinkdamiesi iš didelės ugdymo veiklų pasiūlos, nepasiduokite pagundai būrelių paversti darbu – kasdien vis kitur. Net darželinukams ar mokyklinukams smagu pabūti namie – be konkretaus plano, neskubant, o ką jau kalbėti apie mažylį – jų dienos ritmas dar labai lengvai sujaukiamas dygstančių dantų bei kitų kūniškų ar psichologinių faktorių, todėl per daug įsipareigojimų gali virsti kančia ir tėvams, ir jų atžalai.
Baigdama, tik noriu palinkėti labiausiai klausyti savo mamiškos ir tėtiškos širdies – jei jaučiate, kad norisi bei turėsite džiaugsmo ir jūs, ir mažylis – drąsiai rinkitės išeiti ir praplėsti savo akiratį. Na, o jei jaučiatės pakankami be būrelių – nepasiduokite aplinkos spaudimui. Nepamirškite, kad auginant vaikus, yra tik viena tiesa – jūsų ir kuo labiau tikėsite savimi, tuo jūsų vaikučiui bus geriau.
Visada Jūsų – Šilkaus Kristina
