Žaidimų svarba ikimokykliniame amžiuje

Skaitykla

Šilkaus pupa

Žaisti smagu

Pradėjusi dalintis su tėvais apie tai, ką pati žinau, patyriau ir pastebėjau, staiga pajutau, kaip padidėjo poreikis skaityti, mokytis bei domėtis. Todėl dabar ypatingai daug skaitau būtent vaikų ugdymo temomis. Kai kurių straipsnių  laisvais vertimais ir nuorodomis pažadu dalintis ir čia, Šilkaus pupos puslapyje

Versta iš – https://www.teachersolutions.com.au/resources/teaching-and-learning/posts/importance-of-play

 

Teisingas ikimokyklinis ugdymas šiandien yra dažnai linksniuojama tema. Daugelis šių laikų švietėjų teigia, jog jie nuolat skatina tėvus prisiminti žaidimo svarbą vaiko ugdyme.

Šių laikų mokymo programos (įskaitant Jungtinę Karalystę bei Australiją) pozicionuoja žaidimą kaip esminį ugdymo būdą vaikui augant – žaidžiant vaikas mokosi tyrinėti, mąstyti apie iškilusias problemas ir jas spręsti bei bendrauti su kitais vaikais.

Mažųjų žaidimai leidžia jiems tyrinėti, atpažinti, tartis, kurti prasmes, rizikuoti. Intelektinė bei kognityvinė žaidimų nauda šiai dienai yra patvirtinta ir ištirta.

Jau 2008 metais neurologai patikino, kad žaidimai teigiamai veikia smegenis ir daro mąstymą lankstesnį bei didina motyvaciją mokymuisi ateityje.

Labiau tikėtina, jog vaikai, kurie žaidžia ateityje turės geresnę atmintį, labiau išvystytą kalbą, galės labiau kontroliuoti savo elgesį bei sekmingiau prisitaikys mokykloje ir džiugins geresniais rezultatais.

Naujesni tyrimai koncentruojasi ties žaidimų daroma įtaka smegenų vykdomosioms funkcijoms – vaiko elgesiui priimant sprendimus ir vadovaujant (angl. executive functioning).

Žaidimai taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį kūrybiškumo ugdyme, kritinio mąstymo ir sprendimų priėmimo pajėgume.

Taigi, jei yra tiek daug naudos iš ankstyvojo vaiko ugdymo žaidimų pagalba, kodėl mes nuolat turime kovoti tam, kad apgintume šį teiginį?

Daugelis tėvų stengiasi savo vaiką paruošti mokyklai, dažnai šis pasiruošimas pakeičia žaidimus. Vyrauja įsitikinimas – jei mano vaikas penkerių dar nemoka skaityti, reikėjo jį pradėti mokyti skaityti anksčiau.

Tačiau, jei vaikas būdamas penkerių metų dar nemoka skaityti, vadinasi jis tam dar nepasiruošęs. Čia gelbsti žaidimai, kurie ugdo vaiką ir skatina jį būti raštingu.

Pavyzdžiui, dainelės, žodžių žaidimai, pasakų sekimas, raidžių pažinimas ir pan. Svarbiausia mokant vaiką žaidimų pagalba, nepamiršti, kad tai žaidimas ir kiek smagių emocijų galima suteikti vaikui.

Kai kurie vaikai būna ir per maži skaitymui, kitaip sakant – „nepribrendę“. Ką daryti tokiu atveju? Tarptautinį pripažinimą pelnę raštingumo ekspertai Irne Fountas ir Gay Su Pinnell savo knygoje apie raštingumo užuomazgas teigia: „Žinios, kurios formuoja skaitymo ir rašymo pagrindus yra įgijamos ankstyvoje vaikystėje žaidimo metu, kalbantis bei skaitant pasakas.“

Toliau knygoje kalbama, jog mokymosi pagrindas susiformuoja būtent per žaidimo patirtis. Priverstininis vaiko ugdymas nepadeda vaikui pirmauti, pasirinkę tokį vaiko ugdymą mes praleidžiame pro akis svarbiausią vaikystės etapą, kuris labiausiai formuoju vaiką – žaidimus.

Taigi, aukodami žaidimus dėl raštingumo lavinimo, rizikuojame pakenkti vaiko socialiniams sugebėjimams, emocingumui bei psichologijai. Mes rizikuojame pakenkti vaiko saviraiškai ir pasitikėjimu savimi ir, be abejo, stabdome vaiką nuo to, ko jiems tikrai reikia – žaidimų.