Ššš… užmigo!
Jau šį penktadienį kviečiu visus kartu su manimi užbaigti aktyvų Šilkaus pupa sezoną visą miestą įtraukiančiame renginyje Kultūros naktis!
Kultūringame šeimos mieste – Bernardinų sode – tarp kitų pasirodymų vietų glausis Spalvų ir Lopšinių namai. Juose specialiai Kultūros nakčiai paruošiau projektą „Lopšinių teatras” – kaip būdą priminti, padrąsinti ir įkvėpti tėvus dainuoti vaikams!
Dažnai girdžiu – „neturiu balso, neturiu klausos, nemoku dainų, man mama nedainavo, tai ir aš nedainuoju.” Tai čia tik apie dainas, o jei paklausiu apie buvimą su vaiku bendrai, išgirstu dar ne to – „nemoku, nesugebu, čia reik mokėti, jau taip, kaip Kristina, aš nepasekčiau, nepaskaityčiau, nesuvaidinčiau.” Ir man dėl to liūdna. Mokydama tėvus matau, kad dažnai reikia tik impulso, įkvėpimo, padrąsinimo, kartais ir įprasminimo. Reikia patvirtinimo, kad svarbu ne kaip, svarbu, kad būtų, vyktų, megztųsi – ryšys, jausmas, įžvalga.
Kodėl lopšinės? Nes naktis 🙂 Bet įkvėpimo galima ieškoti ir kitur, galima rasti savo „arkliuką” – pirštukų žaidimai, šešėlių teatras, persirengimai, skaitymas kartu – bet kas, ką vaikas nešis per visą savo gyvenimą, kaip brangakmenį ir perduos jį toliau – savo vaikams, anūkams. Vaikai nevertina, jie žiūri į savo tėvus ir žavisi – todėl kol jie maži – naudokimės tuo – nebijokime būti juokingi (dažniausiai tik sau), drąsūs, keisti, tegul praeiviai atsisuka – o kas mums? Juk vaikas – šalia, o praeivis ėjo ir nuėjo. Ir vaikystė nueis, o kas liks po jos – ar šilti, gražūs prisiminimai ar ilgesys to, ko nebuvo, bet labai reikėjo?
Kviečiu ateiti ir palaikyti mane! Ačiū!
Birželio 17 dieną, Bernardinų sode ieškokite Spalvų ir lopšinių namų.
18:00, 18:30 ir 19:00 val.