Žaidimai – svarbi ir neatsiejama vaikystės dalis. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama vaikų ugdymui – kalbų mokymui, dailei, muzikai, skaitymui. Šios ir kitos veiklos gali pasirodyti daug svarbesnės už neva tuščią laiko leidimą – žaidimus. Ar tikrai? Kodėl žaidimų užtarėjų balsas turėtų skambėti garsiau? Kas vyksta, kai vaikai žaidžia? Kokio vaidmens turėtų imtis suaugusieji?